- rūstumas
- rūstùmas dkt. Ne rūstumù, bet méile daugiaũ laimė́si.
.
rūstumas
Look at other dictionaries:
rūstumas — rūstùmas sm. (2) K, DŽ, rūstumas (1) Dk; N 1. → rūstus 1: Rūstumè savo kažin ką padarytų Gršl. Ir nei joks rūstumas taip skaudus, kaip moteriškės rūstumas BbSir25,21. Rūstumas Viešpaties smarkus DP99. Dievo rūstums nuosimaldė Mž444. Siautėt… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūštumas — rūštùmas sm. (2) LKKXI154(Zt) → rūštus … Dictionary of the Lithuanian Language
aštrumas — aštrùmas sm. (2) → aštrus: 1. R, K Aštrùmas peilio neišpasakytas! Srv. Aštrùmai tavo dalgės – visą pradalgį išvariau negalandęs! Kp. Aštrumė̃liai peilio – maukai kai per sviestą! Kp. Tai aštrumė̃lis peilio – į Varšuvą gali nujoti (visai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaruoti — intr. 1. išeiti garui, kvapui: Kvapas išgarãvęs K. Neužkišiau buteliuko, ir išgarãvo Jnšk. | refl.: Atkišk bačką, alus išsigaruos Ds. Gira neišsigaruoja (nenustalbsta) Vlkv. 2. prk. dingti, išnykti: Petrui iš nustebimo visos mintys iš galvos… … Dictionary of the Lithuanian Language
numaldyti — 2 numaldyti tr. K 1. nuraminti, nutildyti, numalšinti: Kai pradėjo verkti, tai nė numaldyti negaliu Up. Kad tu gi ir nemoki numaldyt vaiko Ut. Įsirėkė vaikas, nebnumal̃dom Krš. Dai kas nulaužė tą papartelį, dai kas numaldė tą siratelę? (d.) Ad.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuožmybė — sf. (1), nuožmỹbė (2) NdŽ 1. S.Dauk rūstumas, žiaurumas: Šalta ir apgalvota nuožmybė rš. 2. N, [K] atkaklumas, užsispyrimas … Dictionary of the Lithuanian Language
rūstis — rū̃stis sm. (2) DŽ piktumas, rūstybė, rūstumas: Oi, kad tik neužtrauktų kokios nepalaimos ant jųdviejų su Petreliu tas tėvelio rūstis! V.Myk Put. Mūs sielas niokoja baimė, siaubas, ir kvapą užgniaužia piktas rūstis V.Myk Put. Jos veidas vėl… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūstovis — sm. rūstumas (?): Rūstovis a griežimas tų kunigaiščių, kaplanų, daktarų WP126 … Dictionary of the Lithuanian Language
rūstuma — rūstumà sf. (3a) NdŽ rūstumas, rūstybė … Dictionary of the Lithuanian Language
rūstybė — sf. (1) DŽ, rūstỹbė (2) K, NdŽ, Jrb, rūstybė (1) DP8,73,327; SD61, Q645, H181, R, I, N, M 1. pykčio, nepasitenkinimo jausmas, rūstumas: Ar gal laukiate, kad nauji dievai jus apgintų nuo Perkūno rūstybės? V.Krėv. Motinai neduodant, krito ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
